parpuoti

parpúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. KI697, Vdžg murkuoti: Parpúoja katinas, kada snaudžia Žg. Katė parpúoja gerydamos pri žmogaus Erž. 2. karkiamu balsu kvėpuoti, karkuoti: Vaikas taip parpúoja, baugu klausyties Užv. ^ Pilve ripka sukinėjas ir sunkiai parpúoja (sviestą muša) LTR(Gr). 3. žr. 1 parpti 4: Skaniai miegodamas parpãvo jis J. Lyg katinas, galvą pabrukęs, parpúoja vaikas Skr.